Sienų šiltinimas šlapiuoju būdu

Šlapiuoju būdu šiltinamos vidaus ir išorės sienos. Specialia įranga išpurenta ir sudrėkinta vandeniu Ekovata purškiama ant šiltinamų vertikalių atvirų paviršių: vidaus ir išorės sienų. Smulki Ekovatos struktūra pilnai užpildo visus plyšius, tarpus ir gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį, sandarų termoizoliacijos sluoksnį.  Ekovata užpūsta šlapiuoju būdu išlaiko savo formą visą pastato gyvavimo laiką. Apšiltinus šiuo būdu priklausomai nuo šiltinamo sluoksnio storio ekovata išdžiūsta per 2 – 4 dienas, o šiltinimo storis gali siekti nuo 5 iki 35 cm. Apsišiltinus ekovata pastatą gaunamos visapusiškos naudos, nes Ekovata pasižymi ne tik puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Ji taip pat yra biologiškai atspari medžiaga. Jos sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo Ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėsio ir grybelinių ligų. Ekovatoje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai. Taip pat tai nėra palanki terpė daugintis graužikams. Galima pabrėžti ir tai, kad ekovata yra viena iš nedaugelio puikią garso izoliacijos klasę turinčių termoizoliacinių medžiagų. Jos garso sugerties klasė – A, todėl tai puikus sprendimas norint atsikratyti pašalinių garsų. Taip pat Ekovata yra viena ekologiškiausių medžiagų, neturinti lakiųjų medžiagų, todėl nedaranti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

 

Apie namo šiltinimą šlapiuoju būdu www.pavaryk.lt tinklaraščio autorius Darius Kairaitis:

Ekovata yra geriausia seno medinio namo apšiltinimo priemonė. Asmeniškai dalyvavau šiltinimo procese ir savo akimis mačiau kaip ekovata idealiai pildė visas sienų ertmes ir tarpus. Abejoju ar su kokia kita apšiltinimo medžiaga būčiau pasiekęs tokį puikų rezultatą. Maža to, sutaupiau nemažai laiko: du Ekoremos (firmos kuri šiltino namą pavadinimas) darbininkai prie 6x12x3 m namo sienų plušo tik 4 val.. Sunku buvo patikėti, kad po 4 val. visos namo sienos jau buvo apšiltintos! Ir dar kaip! Štai koks puikus rezultatas už palyginus nedidelę kainą 521,32 €:

Prieš apšiltinimo darbus reikėjo atlikti namų darbus: užlopyti sienose skyles; tašais apkalti išorines sienas; išlieti pamatą. Sienose skylės atsirado po rastų valymo procedūros. Jas buvo būtina užlopyti, kad šiltinimo metu ekovata kiaurai neprasiskverbtų į pastato vidų. Skyles užkalėm medinių tašų atliekom:

Užlopius sienas eilė atėjo tašų kalimui. Ant išorinių sienų tvirtinom 50mmx50mm tašus. Pradžioje tašus impregnavom (apipurškėm) antiseptiku “Arlitas” ir leidom jiems išdžiūti. Impregnavimas vyko uždaroje patalpoje, vakare, atvėsus orui, kad kuo mažiau išgaruotų ir kuo labiau prisigertų mediena. Prie sienų tašus tvirtinom medvaržčiais kas 60 cm, o kai kur ir tankiau. Vienas pagrindinių instrumentų tvirtinant tašus buvo gulsčiukas. Buvo labai svarbu, kad tašai išlaikytų tikslią vertikalią ir horizontalią padėtį, nes vėliau prie šių tašų tvirtinsim dailylentes:

Apkalę sienas ėmėmės pamato. Senas pamatas buvo ištrupėjęs, o vietomis buvo likę tik po rastais gulintys akmenys. Šį darbą tiksliau būtų vadinti ne pamato liejimu, o seno taisymu. Aplinkui namą išliejome 10 cm storio (skaičiuojant nuo tašų) betono sienelę. Betonuodami į vidų kišome daug akmenų. Naujas pamatas tarnaus kaip barjeras trukdantis pro apačią byrėti ekovatai. Vėliau prieš kalant dailylentes ant šio pamato viršaus dėsim skardelę.

Štai tokius darbus reikėjo atlikti prieš ekovatos purškimą. Po to beliko tik paskambinti į Ekoremą ir pranešti, kad esam pasiruošę. Atvažiavo po savaitės. Kartu atsivežė generatorių, nes mūsų įtampos, kaip išsiaiškinom telefonu, neužteko  ir kaip jau minėjau per 4 val. (iki pietų) apšiltino visas sienas:

Ir jau kitą dieną apšiltintas sienas uždengėm vėjo izoliacine plėvele. Ekovata jau buvo išdžiuvusi. Viskas. Namo sienos apšiltintos ir paruoštos dailylenčių kalimui.

Lietuvos