Bandymai / Tyrimai

Atsparumas degimui

UAB “Ekorema” gaminama EKOVATA priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei (B-s1,d0), todėl ji saugo pastato konstrukcijas nuo aukštų temperatūrų ir tiesioginio ugnies poveikio. Šią savybę suteikia į EKOVATOS sudėtį įterpiamos boro-borakso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalizacinę drėgmę ir pristabdo deguonies patekimą į gaisro vietą, tuo stabdydamos ugnies plitimą ir vėsindamos izoliacijos sluoksnį. Dėka boro junginių EKOVATA nedega ir nesilydo, o tik lėtai rusena. Gaisro metu EKOVATA neišskiria jokių nuodingų dujų.

Namelis iš kairės apšiltintas celiuliozine vata, o namelis iš dešinės – stiklo vata:



Ugnies židinys specialiai buvo sukeltas vienu metu virš namelių lubų (stogo viduje). Namelio stogas, kuris buvo apšiltintas stiko vata, sudegė per 17 min, o namelio stogas, apšiltintas celiuliozine vata, net nepradejo degti. Vėliau namelis buvo atiduotas vaikų namams.

 

Atsparumas drėgmei

EKOVATOS drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio EKOVATOS sluoksnio, jos plaušeliai tarpusavyje sulimpa, sudarydami ploną plėvelę, kuri užkerta kelią orui patekti į EKOVATOS vidų. Todėl namų apšiltinimui naudojant EKOVATĄ nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančias plėveles.

 

Drėgmės pasiskirstymo Ekovatoje (300 mm sluoksnyje) priklausomybė nuo sluoksnio storio ir metų laiko

Santykinė oro drėgmė (sausio mėn.) Ekovatos drėgnumo priklausomybė nuo santykinės oro drėgmės

Mineralinės vatos plaušai

 Ekovatos struktūra

 

Kuo skiriasi EKOVATA nuo mineralinės vatos?

Trečioje nuotraukoje matosi mineralinės vatos plaušai. Žiūrint mikroskopu į mineralinę vatą, matosi blizgantys stikliniai/akmeniniai vientisi plaukeliai, kurie lengvai praleidžia drėgmės praėjimą tarp jų.

Apšiltinus pastatus mineraline vata, būtina dėti drėgmę izoliuojančias plėveles. Nesudėjus plėvelių, žiemos metu šiluma su garais skerbiasi iš vidaus. Susidūrusi su lauko šaltais paviršiais, kondensuojasi, sušala, ir vietoj šilumą izoliuojančios medžiagos gauname sluoksnį ledo. Atšilus orams, vanduo, atsiradęs ištirpus ledo sluoksniui, nuteka žemyn po grindim ir pūdo konstrukcijas.

EKOVATOS struktūra (4 paveiksliukas), būdama medžio – celiuliozės organiniu plaušu drėgmės nekaupia, bet difunduoja ją į atmosferą, todėl nebūtina naudoti garą izoliuojančių plėvelių.

 

Pastato termografinio tyrimo analizė:

palyginant 15 cm storio ekovatą su 15 cm storio mineraline vata 

ŽIŪRĖTI VISĄ TERMOGRAFINIO TYRIMO ANALIZĘ (*.PDF- 645KB)


Situacija: 

Namo savininkas savo antro aukšto lauko sienas bei dalį šlaitinio stogo buvo apsišiltinęs 15 cm storio mineraline vata. Norėdamas sumažinti šildymui skirtas kuro sąnaudas, namo savininkas nusprendė pakeisti sudėtą mineralinę vatą ir jos vietoje UAB „Ekorema“ užpūtė tokio paties storio 15 cm ekovatą.

Žiemą, kada pastatas buvo apšiltintas mineraline vata, ir sekančią žiemą, po to kai pastatas buvo apšiltintas ekovata, Infraraudonųjų Spindulių Akademijos Kanadoje A IR T atstovas Gintautas Vygelis atliko pastato termografinio (termovizinio) tyrimo analizę.

Po šia nuoroda matosi pastato termografinio (termovizinio) tyrimo analizės rezultatai, nuotraukos, lentelės.

 

Kliento nuomonė po apšiltinimo su ekovata:

Žiemą, kada pastatas buvo apšiltintas mineraline vata (žiema buvo gana šilta), šildymui dujų buvo suvartota vidutiniškai net iki 434,43 € (1500,00 Lt) per mėnesį. Po namo apšiltinimo su ekovata (žiema buvo žymiai šaltesnė) šildymui skirtos kuro sąnaudos sumažėjo net ~50 procentų.

Lietuvos